Šių metų pravalai arba kaip keičiasi daržo planas

Kadangi šiemet turiu nemažą iššūkį – net 13 lysvių, supratau, kad reikia planuoti sodinimus. Pirmais metais, berods, sėjau bele kur bele ką ir neužsirašinėjau. Labai blogai, nes neatsimeni ką pasėjai, dar ir nežinojau, kaip atrodo tų daržovių pirmieji lapeliai, tad tikėtina, kad ir išroviau kažką nusprendusi, kad tai piktžolės. Antrais daržininkavimo metais užsirašinėjau viską, bet buvo kelios ten silpnumo akimirkos, kai lauki kažko sudygstant ir niekas nevyksta, tada puoli barstyti prieskonines žoleles galvodama „bent jau krapų bus“.

Šiemet treti mano daržininkavimo metai ir aš jaučiuosi jau protingesnė daržo planavimo srityje, todėl pasidariau lysvių planą, suteikiau joms numerius ir susirašiau, ką ten pasėjau. Kaip rašiau anksčiau, sėjau viską gegužės pirmą dieną, tad prabėgus mėnesiui jau tikiuosi matyti kažkokius daigelius. Šių metų neprognozuojami orai nepadėjo viskam gerai sudygti, tad mane jau buvo apėmusi panika „šiemet derliaus nebus“. Pirmieji pradžiugino žieminiai česnakai. Juos sodinau rudenį už pastato sienos, kitoje vietoje nei visos mano lysvės, pernai ten užaugo puikūs česnakai. Šiemet irgi. Bent jau šitam momente jie atrodo puikiai, o visa tiesa išaiškės, kai išsikasiu galvas.

Vėliau pamačiau svogūnų laiškiukus, paskui išlindo agurkai, tada pasirodė pupelių daigeliai. Tačiau buvo ir tuščių lysvių. Kiekvienais metais būna pravalai – pasėji kažką, bet nesulauki jokių gyvybės ženklų. Kodėl įvyksta tas pravalas galima galvoti ir analizuoti iki begalybės. Priežasčių įvykti pravalui yra šimtai:

• per anksti pasėjote – neatlaikė šalčių,
• per daug laistėte – sėkla supūvo,
• per mažai laistėte – sėkla negavo reikiamo kiekio vandens,
• sėklai nepatiko jūsų lysvės dirva,
• sėklai nepatiko šalia pabertų kitų sėklų kaimynystė,
• sėklos gal buvo nelabai kokybiškos, mažo daigumo

 

ir t.t., ir pan. Todėl ankstesniais metais į tuščią lysvės vietą po kokio mėnesio laukimo aš imdavau sėti kažką kitą. Daržininkai vadina tai atsodinimais. Tik aš galbūt darau klaidą, nes nesėju tos pačios rūšies daržovių, kurios ten buvo pasėtos. Galvoju, kad jomis jau nepasitikiu, todėl sėju kažką kitą, o ir po kurio laiko ima atrodyti „na ir kam man tiek daug burokėlių, geriau pasėsėsiu aguročių“. Taip šiemet mano daržo planas beveik kardinaliai pasikeitė nuo to, kurį braižiau gegužės pradžioje.

Aš nežinau, kiek reikia laukti sėklos? Mėnuo, manau, kad pakankamai ilgas laiko tarpas, kad kažką ten susiorganizuoti ir parodyti bent vieną lapelį. Tad šiemet, po mėnesio laukimo, aš nesulaukiau jokių ženklų iš šparaginių pupelių, nesimato aguročių ir cukinijų (jie gi, tipo, auga bet kokiomis sąlygomis, kažkas pasakojo, kad numeta pievoje sėklų ir išauga), nebuvo ridikėlių, salotų (čia, matyt, dėl tų šalčių). Jau kelinti metai bandau užsiauginti morkų, šiemet naudojau sėklas juostelėje. Ten darai vagelę, dedi tą juostelę ir užpili žemėmis, turėjo ir matytis tokia eilė tų į krapus panašių morkų lapelių. Pamačiau, kad tie morkų lapeliai dygsta kažkaip ne juostelės forma, o tokie pasibarstę. Gal vanduo laistant tas sėklas lysvėje nuplovė ir ištaškė? Reikia laukti, bus matyti vėliau. Tik tų morkų lapelių man pasirodė, kad yra labai mažai, todėl skubiai ten pasodinau lauko pomidorų daigelių (prisidaiginau be proto daug) ir dar pupelių, nes bijojau, kad liksiu šiemet be pupelių. Dabar po gausesnio lietaus periodų imu manyti, kad toje lysvėje sudygs viskas 🙂 morkoms, pomidorams ir pupelėms bus ankšta, reikės galvoti apie daigų pernešimus. Žodžiu, taip va nesunkiai daržininkai pasidaro sau papildomo darbo 🙂

Gal ir skubu aš su tais atsodinimais, gal verta viską sėti tada ne gegužės pirmą, o birželio viduryje? Juk jau būna šilčiau, dažniau lyja, tad dygimas turėtų būti spartesnis nei pasėjus gegužės pradžioje ar net balandžio pabaigoje. Pirmais metais, atrodo, taip anksti ir sėjau, todėl atsodinti reikėjo viską 🙂 Kitais metais bandysiu sėti vėliau. Šiemet jau yra kaip yra. Taip ir kaupiasi daržininko patirtis ir atsiranda įgūdžiai 🙂