Daržo mulčiavimas šiaudais. Ne viskas taip paprasta

 

Esu labai susižavėjusi gamtine žemdirbyste. Antrais daržininkavimo metais buvau net pasidariusi banguotas lysves a la Jasionis. Ką tai reiškia? Iškasate pailgą duobę, į ją sudedate šiaudus, o tas žemės kauburėlis – tai jūsų lysvė, į ją sodinate. Kai padarai kelias tokias lysveles, ganasi tokia kaip ir banga. Ten kur šiaudai vyksta puvimo procesas, kuris teigiamai veikia ir tą kauburėlį. Šiaudai per sezoną sukrenta, galite palikti ir per žiemą. O pavasarį tą jau kauburėlį, kur buvo lysvė verčiate ant tų šiaudų – čia jūsų nauja lysvė, o ten kur liko duobė – dedate šiaudus. Va tokiu kaitaliojimo principu ir daromos tos banguotos lysvės. Aš jas buvau pasidariusi pievoje, tai žemė ten buvo neįsivaizduojamai kieta. Aš džiūgavau kaip vaikas, kai kitų metų pavasarį pamačiau, kokio purumo ten buvo žemė. Aišku, aš per visą tos banguotos lysvės plotą užmečiau šiaudų ir man rodos, tą sukaitaliojimą pasidariau dar rudenį. Banguotos lysvės tikrai greitai padeda pakeisti žemės struktūrą į derlingesnę. Tačiau. Labai nepatogu tokią lysvę prižiūrėti. Ravėti vis tiek reikės, prieiti sunku. Į tą duobę su šiaudais kojos nepastatysi, nes pirma, sugadinsi visą puvimo procesą tuo mindžiojimu. Antra, nesmagūs tie įkritimai. Galima naudoti lentą, bet irgi labai jau nepatogu eiti ravėti su lenta po pažastim.

 

Tada buvo priimtas sprendimas, kad darysime pakeltas lysves kitoje vietoje, kur daugiau erdvės, saulėta pusė. Tačiau ten gryno pavidalo molis, todėl reikėjo tų dirbtinai sukurtų pakeltų lysvių, nes molyje nieko neužauginsi. Tačiau net ir pakeltose lysvėse nusprendžiau paisyti kažkokių gamtinės žemdirbystės principų. Tarpulysviai palikti laukinės gamtos, todėl tenka kovoti su visomis įmanomomis laukinėmis gėlėmis, kurioms tiesiog maga augti lysvėse. Ir dar nusprendžiau viską dengti šiaudais. Juolab, kad pakeltų lysvių idėja pagal tokį amerikietį Mitlanderį, savotiškai primena kažkokius gamtinės žemdirbystės principus. Prisloksniuoji ten popierių, šakelių, šiaudų, žemių ir viskas su laiku ten irgi pūna, atsiranda sliekiukai, kurie viską puikiai kompostuoja. Toks mažas variantas komposto dėžės.

 

Tik ne viskas su tais šiaudais taip paprasta. Feisbuke įvairiuose daržininkų grupsuose dabar vyksta aktyvūs pokalbiai ir štai viename aš perskaitau tai, kas mane šiemet labai neramino. Na lėtai viskas auga, ridikėlių visai nėra, sudygimas labai prastas – lysvė ilgiausia, o išlindo tik trys cukinijų daigai. Šiaudais visur gi dengiau, kai kur tik pabarsčiau, nes bijojau, kad daigams bus sunku per tuos šiaudus prasimušti. Ir žiūri gi, kad sudygę geriau ten, kur tų šiaudų mažiau nei kur jų daugiau. Ir štai randu atsakymą tame forume. Pasirodo, patyrę gamtiniai daržininkai šiaudus deda, kai lysvės žemė būna gerai įšilusi ir tas daigelis jau gerokai išlindęs. Va kur bėda! Turėjau nuojautą, kad nereikia viską kloti tais šiaudais. Na bet, kaip rašė tame grupse, egzistuoja keista nuostata, kad užvaryk viską šiaudais – nereikės ravėti, laistyti, viskas augs kaip ant mielių. Ir mane tas „nereikės laistyti“ labai jau suviliojo. Nes palaistyti 13 lysvių užduotis ne iš lengvųjų.

 

Bet turiu šiaudus ir pagirti. Turiu tokią trijų aukštų laiptuotą lysvę, kurioje auga braškės. Šiemet antri metai. Braškių daugus pridengiau šiaudais, tai tikrai jiems patiko: lapai buvo dideli, buvo uogų  ir piktžolių saikingai, ir laistyti reikėjo labai mažai. Čia buvo pernai. Šiemet irgi žiūriu braškės žiedais apsipylusios, dar praravėjau ir šiaudus atnaujinau. Braškėms šiaudai patinka nuo pirmų pavasario dienų.

antrametės braškės po šiaudais

O su kitomis daržovėmis dabar turiu galvos skausmą: gal visai nuimti, bet kai kas jau sudygę ir po šiaudais, gal tegul lieka? Kol kas sprendimo neturiu. Einu pasėdėti į lysves, pamedituosiu, ką toliau daryti su tais šiaudais.

Latest posts by Daiva (see all)

Parašykite komentarą