Nuo ko pradėti pradedančiajam

Neseniai į mane kreipėsi tinklalapio www.manonamai.lt žurnalistė prašydama atsakyti į kelis klausimus apie daržininkavimą. Net sumišau iš pradžių, kokia garbė, bet ar ne per didelė? Pagalvojusi nusprendžiau, kad pasidalinsiu subjektyvia savo patirtimi, gal kažkam bus naudinga. Galutinį žurnalistės tekstą galite paskaityti čia – jis gražiai sutrumpintas ir stilius sutvarkytas. O aš čia pateikiu savo „žalius“ atsakymus: išsamiau ir nuoširdžiau į visus man pateiktus klausimus.

Aš esu pradedanti daržininkė, gimiau ir augau mieste, mano atsiminimuose nėra jokių priverstinių ravėjimų ir kitų daržų priežiūros darbų, kurie galėjo tegul ir prievartos būdu, bet suformuoti pagrindinius daržininkavimo principus. Kai pirmą kartą į žemę bėriau ridikėlių sėklas, mano galvoje nebuvo jokios informacijos, ką reikia daryti toliau. Tad tie pirmi trys metai buvo kupini pačių įvairiausių ir juokingiausių patirčių. Galiu drąsiai pasakyti, kad tai patys smagiausi metai, nes viskas nauja, kasdien įvyksta kažkokie atradimai kaip, pavyzdžiui, „o tu matai, kokios įdomios morkų, svogūnų sėklos!”. Tad mėgaukitės buvimu pradedančiu daržininku mėgėju!

Labiausiai ir žavi tai, kad kai esi mėgėjas daržininkas, niekas tavęs neįpareigoja vadovautis kažkokiomis tasyklėmis; kaip pats nuspręsi, taip ir bus. Visų kitų (patyrusių daržininkų, išsilavinusių agronomų, pripažintų knygų rašytojų) nuomonė tebus tik rekomendacija, kurios galite paisyti arba ne. Taip ir mano patarimai – tik pasvarstymai ir bandymai apibendrinti tą kuklią patirtį.

1. Nuo ko reikėtų pradėti norint užsiveisti daržą pradedančiajam sodininkui?

Pradėti siūlau nuo klausimo, kam jūs tą darote. Jeigu „smalsu, šiaip norisi pabandyti kažką užauginti, noriu valgyti savo užaugintas daržoves“, tuomet tai bus jūsų naujas pomėgis, hobis, kuris turi teikti džiaugsmą. Tą būtina atsiminti. Jeigu būsimas derlius – tai maistas, kuriuo planuojate maitintis artimiausią pusmetį ir jums tai ne žaidimai, o išgyvenimo klausimas, tokiu atveju, siūlyčiau užsirašyti į kokią žemės ūkio mokyklą. Todėl, kad jūs neturite laiko žaidimams, eksperimentams, jums reikia prasimaitinti ar užsidirbti iš to pinigų. Tad darykite tą profesionaliai, o ne mėgėjiškai.

Suvokus savo tikslus, galima rinktis atitinkamas strategijas: skaityti knygas, žurnalus, žiūrėti daržininkų laidas, kalbėtis su patyrusiais – žodžiu, lėtai semtis žinių ir po truputį praktikuotis arba greitai ir ryžtingai visko išmokti ir daryti be klaidų.

Tad nuo ko pradėti: 

• Pradžių pradžia – daržo vietos parinkimas ir jos įrengimas. Tai reiškia, kad toje vietoje turės būti lysvės, kažkokios vandens talpos laistymui ir kompostas. Lysvių pirmais metais nepridarykite be proto daug. Manyčiau, kad 1-3 lysvės pradžiai yra tinkamiausias laukas mokymuisi ir eksperimentams.
• Nuspręskite, kokios bus jūsų lysvės. Šis sprendimas – tai iš esmės jūsų daržininkystės „filosofija“. Pakeltos lysvės, gamtinės žemdirbystės lysvės, klasikinės kaimo lysvės (supurenta žemė, tarpeliai tarp jų kojomis išmindyti), Mitlanderio ir t.t., ir pan. – visa tai yra tam tikra „filosofija“ su savo nuostatomis dėl laistymo, tęšimo, purenimo, sodinimo, kultūrų buvimo šalia, ravėjimo. Priklausomai nuo pasirinktos lysvės ir atitinkamai gautos „filosofijos“, reikės ir daržininkauti. Plėšti vėleną, pūdyti žemę ją uždengus ar kalti lenteles.

Vienas smagiausių dalykų, kad „filosofiją“ galima keisti. Vienais metais aš bandžiau gamtinės žemdirbystės lysves, nes susižavėjau a.a. Jasionio propaguota gamtine žemdirbyste. Tais metais labai sėkmingai prisiauginau po šiaudais visokių grybų (čia geras ženklas, kad puvimo procesas vyksta), tačiau derlius buvo menkas. Kitais metais gamtinės žemdirbystės principus diegiau toliau, bet lysvės jau buvo labiau mitlanderiškos – siauros ir pakeltos. Šiemet turėsiu klasikinių kaimietiškų lysvių, bet jas pasidariau užsidengimo ir pūdymo būdu. Du metus laikiau tam tikrą plotą uždengtą plėvele, šiemet jis buvo atidengtas ir dar supurentas kultivatoriumi. Žemė puri, derlinga, turėtų pagaliau pavykti užsiauginti didelių morkų.    

• Kokias daržoves, kaip ir kada sėti? Kas geriausiai dera tarpusavyje?

Kai lankiausi a.a. Jasionio paskaitose, jis vis kartojo pradedantiesiems daržininkams – pamatysite, po poros metų auginsite vis mažiau kultūrų. Aš buvau įsitikinusi, kad bus priešingai, tai gi patirties atsiranda daugiau, jau gali ir Briuselio kopūstus užsiauginti, ir kaliaropes ir dar kokią neįprastą daržovę. Tačiau jis buvo šimtą kartų teisus. Daržininkystė yra fiziškai sunkus užsiėmimas ir pasibaigus vasarai supranti, kad be reikalo ten gaišai laiką ir energiją kažkokios daržovės auginimui. Ne tik kad žinių neužtenko ir patirties, bet ir nebuvo verta, nes tai ne ta daržovė, kurią jūs kasdien valgote.

Tad geriausias visų laikų patarimas – sėkite tai, ką valgote. Ir geriausia pradėti nuo tų daržovių, kurias pavyksta užsiauginti ir nieko nemokantiems, ir per blogiausio oro vasaras. Tai ridikėliai, aguročiai, burokėliai, pupelės, svogūnai, česnakai. Pupelių būna žemaūgių, šparaginių – nuo jų siūlau ir pradėti. Be to, pupelės dar praturtina dirvą azotu, tad kitais metais ten, kur jos augo, augs labai noriai ir visos kitos kultūros.Ir su šitomis daržovėmis nereikia užsiimti daiginimais ant palangių – įkišai į žemę, laistai ir lauki. Jeigu bandysite gamtinę žemdirbystę ir norėsite lysves dengti šiaudais, tuomet siūlau pabandyti susidaiginti aguročių sėklų namie ant palangės ir daigelį su keturiais lapais sodinti į žemę ir iki pirmo lapelio uždengti šiaudais – jiems tokiuose pataluose labai patinka. Man toks aguročių auginimas pernai labai pasiteisino.

Manyčiau, kad daržininkauti reikia pradėti nuo lengvų kultūrų, jų išauginimas suteiks jums pasitikėjimą savimi. Pasitikėjimas savimi pradedančiajam daržininkui labai reikalingas.

Su kiekviena vasara žinių turėsite vis daugiau, juk skaitysite straipsnius internete, pirksite daržininkų žurnalus, žiūrėsite TV laidas. Vienais metais pamenu nuo to informacijos siurbimo man viskas buvo smarkiai susimaišę, geriau informaciją siurbti po truputį. Ir galiausiai, kaip knygoje „Down to earth“ rašo garsus britų daržininkas Monty Don, jūs su kiekvienais metais imsite suvokti, kad žinote vis mažiau, tik patirties turite vis daugiau.    

• Kokių sąlygų ir priežiūros reikia, kad daržas klestėtų ir kasmet teiktų derlių?

Sakyčiau, jog svarbiausia sąlyga, kad daržas klestėtų – tai, kad daržininkas pasitikėtų savo jėgomis, mėgautųsi daržininkystės procesu. Jūsų pasitikėjimą augins įgytos žinios. Kaip smagu, kai iš dviejų prasikalusių lapelių supranti, kad čia agurkas ar burokėlis. Juk dar prieš kelis metus to nežinojai!

Siūlau ne tik skaityti „profesinę“ literatūrą ir žiūrėti TV laidas, bet ir turėti savo daržininkavimo ratą. Aš turiu dvi drauges, kurios turi sodybas ir ten daržininkauja keliais metais daugiau nei aš, vienos draugės mama yra patyrusi daržininkė, kaime ir mieste yra kaimynės, kurios seniau nei aš gyvena lysvėse. Tai yra mano gyvas informacijos ir palaikymo ratas. Jos suteikia labai konkrečių žinių: kokiais tarpais sodinti pomidorus, jos mielai pasidalina tų pačių pomidorų daigų pertekliumi, kai man nepavyksta jų užsiauginti ant palangės, su jomis keičiamės tokia informacija, kuri kitiems visai nesuvokiama („šiemet česnakų kotai labai laibi“, „pernai man agurkai perkaito šiltnamyje“), joms aš dovanų gėlių daigelius ir jos man dovanoja, o paskui kai lankomės viena pas kitą svečiuosi, ji man rodo „čia tavo gvazdikėliai“, o aš jai siunčiu nuotrauką „tavo dovanota rožė sukrovė žiedą“.

Tikrai neikite ieškoti informacijos į feisbuko grupes, galite susidurti su heiteriais, kurie kritikuos jus su pasimėgavimu ir taip žudys jūsų pasitikėjimą. Yra ramių grupių, bet jos labiau specializuojasi, pavyzdžiui, pomidorų augintojų; ten heiterių mažiau ar visai nėra. Galima gauti gerų patarimų.

Tad patariu kurti savo informacijos ratą, tuo tikslu galima užsirašyti į kokius kursus, kurių vyksta tikrai nemažai. Ten gausite žinių ir gal susirasite draugų, kurie taps jūsų palaikymo rato nariais. Aš irgi ant sienos turiu pasikabinusi kelis diplomus apie išklausytus daržininkavimo pagrindus – labai įkvepia, kai pasitikėjimas ima garuoti.   

• Kokių klaidų nedaryti?

Klaidų darymas – tai gero daržininkavimo proceso dalis. Sakyčiau, kad klaidas būtina daryti ir iš jų mokytis. Kaip rašo pripažinti daržininkai, kvailys yra tas, kuris klaidingai elgiasi antrą kartą. Pavyzdžiui, nesudygo balandžio viduryje pasėtos agurkų sėklos, kitais metais jau nesėkite taip anksti. Kažkur jūsų numatytoje vietoje neauga moliūgas, du metus neauga, tai gal neverta jo sodinti ten ir trečiais metais?

Visuomet prisimenu vienos draugės patarimą, kai abi susėdusios svarstėm, kodėl ten kažkas nesudygo, nuvyto, ji tuomet pasakė, kad mėgsta daržininkaudama vadovautis nuojauta, širdimi. Ne knygos, protingi ir patyrę daržininkai ar išminties kupini straipsniai internete nuspręs, kodėl čia tas jūsų pasodintas daigelis toks nupiepęs. Jūs ilgai į jį žiūrėsite ir pats suvoksite, ar jam reikia vandens, ar per karšta, ar dar kažkas. Intuityvi daržininkystė – sakyčiau, kad tai irgi labai rimta „filosofija“. 

Kad tai klaida jūs suprasite tik tada, kai ji bus padaryta: kai kažkas nesudygs, neaugs, supūs ar išdžius. Ir net vadinti to klaidomis nenorėčiau, tiesiog tai yra patirties trūkumas arba jūsų asmeninė lysvės dydžio mokykla. Pigiai, bet kartais skaudžiai (nes neužauga nei viena daržovė) lysvės mus moko.