Planai dėl pomidorų

Juokingiausia, kad nelabai aš mėgstu pomidorus, bet sėkloms išleidau apie 17 eurų. Tiek daug už sėklas nesu mokėjusi, bet šiemet nusprendžiau išbandyti senovines, lietuviškas veisles. Kažkaip įtraukia tas pomidorų auginimas. Net feisbuke esu vienoje, gan gausioje nariais, pomidorų mylėtojų grupėje.

Pirkau senovinių jaučio širdžių, antaninių, Giedorių avietinių, Bagočių – visi šie pomidorai gerai pasiteisino Aukštaitijos regione. Rinkausi sėklas mąstydama būtent apie tai, nes akivaizdu, kad Anykščių krašte nieko gero nelauk iš pomidorų, kurie klęsti ir bujoja Alytaus regione. Akivaizdūs žemės skirtumai. Taigi, rinkausi aukštaitiškus, su įdomesnėmis legendomis, tipo „mano baba gavo iš savo babos“. Vienas dalykas tik mane neramina, kad jie beveik visi aukštaūgiai, o aš kažkaip nesugebu kontroliuoti pomidorų augimo, nors net ant pakelio būna parašyta, kad žemaūgė veislė. Čia reikia pasiaiškinti, ko jie taip stiebiasi.

Iš kitos pusės, tos mano įsigytos lietuviškos aukštaūgės veislės yra atsparios ir praktiškai visas galima auginti lauke. Pernai buvo tokie puikūs orai, kad lauke pasodinti pomidorai irgi augo kaip pašėlę. Jei šiemet orai leis, sėsiu kelis tuos naujuosius daigus ir lauko lysvėse.

Planuoju įsigyti antrą šiltnamį, jame ir bus pomidorai, o senasis šiemet ilsėsis nuo pomidorų, užleisiu jį agurkais. Vat agurkus valgyti aš labai mėgstu, pernai bandžiau auginti agurkus ir pomidorus viename šiltnamyje – užduotis buvo ne iš lengvųjų, bet agurkų derlius buvo. Pristačiau mišrainių dviejų rūšių ir žalių prisivalgėm.

Tad šių metų planuose – plėtra. Pomidorai ir agurkai turės atskirus namus.

Kovo 10 dieną sėsiu sėklas daiginimui. Pažiūrėjau, kad tądien yra palanki Mėnulio diena. Aš tuo nelabai domiuosi, bet kai negali nuspręsti, kada čia jau pradėti tas sėklas į indelius barstyti, palanki Mėnulio diena pasirodo yra visai rimtas argumentas. Be to, bus sekmadienis. Tad palanki diena ne tik Mėnuliui, bet ir man.

Šiemet daiginimo procesui turi gerų pagalbininkų, pasiruošiau, kaip sakant, atsakingai – prisipirkau šviesos lempų. Jau jas patikrinau su pelargonijomis. Vasarą už 50 centų įsigijau Ermitaže tokių gražių spalvų daigelių, per vasarą jos mane labai džiugino spalvomis. Pažįstamos moterys tikino, kad svyrančios pelargonijos žiemos neišgyvena kambariuose, nuvysta. Jos iš tiesų, tą ir bandė daryti, bet vos tik pajungiau lempas, prasidėjo naujas jų gyvenimo etapas. Dabar pilna naujų lapų, leidžiami nauji ūgliai, žodžiu, pelargonijos patenkintos. Nors lempų neišjungiu visą parą. Na aš labai noriu tas pelargonijas išsaugoti – ėmiausi ryžtingų priemonių. Po lemputėm pasidaiginau ir saulėgražų, pupuolių sėklų – dygsta kaip pašėlę, tačiau su salotom, rukola ir kitais prieskoniais nesigavo – labai laibi daigeliai ir lėtai dygsta. Bet čia dar nenusimenu, nes reikia įsižiūrėti į sėklų galiojimo datą, o gal dar kokios ten kitos priežastys.

Žodžiu, pomidorų sėklas planuoju susidaiginti pati, juk investicija buvo nemaža, be to, jau dariau tą kelis pavasarius, tad tikiu, kad turi gautis.

Sakyčiau, planai dėl pomidorų šiemet labai rimti. Reikia dar nuspręsti, ar žaisiu su paprikom, nes pernai nieko nesigavo. Šiltnamį su pomidorais tikrai galėtų dalintis paprikos. Juolab, kad sėklų dar turiu. Bet jau toks įnoringas ir lėtapėdinis augalas, kad net nežinau…

sėklos pirmam daiginimui po lempom
2018 m. lauko pomidorai
lietuviškų pomidorų sėklos

Latest posts by Daiva (see all)

Parašykite komentarą