Kokie nusimato rudens darbai?

Kai paskutinį kartą lankiausi sodyboje mąstydama, ką čia reikia nuveikti iki žiemos, staiga supratau, kad elgiuosi, kaip eidama į parduotuvę apsipirkti: išsitraukiau mobilų, atsidariau darbų sąrašą ir pradėjau rašyti.

Visai gal protingas sprendimas, nes rudenį be to, kad ištinka šiokia tokia melancholija, apima nuovargio nuo darbų sode jausmas, tai dar ir lengva panika „blyn, reikia kiek visko padaryti kol žemės nesurakino šalnos!“.

 

Tai ką gi aš planuoju nuveikti artimiausią savaitgalį:

• Aišku, kišiu žemėn tulpių svogūnėlius. Tik šiemet juos sodinsiu tankiau, nedarysiu didelių tarpų tarp svogūnėlių.
• Pernešiu į kitą vietą gervuogę. Ji bus prie tvoros. Šiemet ji taip stengėsi, sukrovė daug žiedų, uogų buvo, bet dėl to, kad vieta nebuvo saulėta, uogos neįgydavo reikiamo saldumo.
• Kadangi mano sodyboje atsirado daug metrų tvoros, tai prie jos nutūps ir agrastas. Nors čia dar kankina abejonės, nes iš interneto publikacijų supratau, kad turime senovinį lietuvišką agrastą, kuriam labai patinka augti prie medžių. Ten jis, beje, šiuo metu ir auga, prie obelų. Tad iki savaitgalio sprendžiu dilemą: tvora ar po obelim.
• Laikas imtis bijūno atnaujinimo projekto. Toks gražus, senobinis bijūnas prie namo, bet jau du metus iš eilės sukrauna vos po žiedą. Vadinasi, reikia jį iškasti, skelti per pusę ar į tris dalis ir susodinti į naują vietą. Vieną dalį jau nusprendžiau nešti į savo gėlyną, o kitas dvi, matyt, paliksiu toje pačioje vietoje, tik susodinsiu šalia, kad paskui tokia kaip bijūnų tvorelė gautųsi.
• Daug reikalų nusimato su lysvėm: reikės išrauti derliaus likučius ir visas piktžoles. Tada visas lysves reiks uždengti šiaudais.
• Vieną lysvę paskirsiu braškėms, tad jų daigus reikės susodinti dar šiemet.
• Reikės pasodinti česnakus.
• Sutvarkyti šiltnamį. Čia daug klausimų: ar reikia rauti su šaknim bazilikus, ar tas augalas gali išgyventi iki pavasario nešildomam šiltnamyje? Lapus, aišku, nurinksiu, sumalsiu ir užšaldysiu.
• Esamus vaismedžius uždengsiu buteliais. Čia kažkur per teliką pamačiau – imi tą didelį alaus bambalį, nupjauni jam dugną ir perpjauni išilgai ir tada juo apgaubi vaizmedį. Galima dėti vieną ant kito tuos bambalius, jeigu medis aukštesnis. Gerai saugo nuo mėgstančių pagraužti jaunus medelius ir pasikasyti į juos ragelius.
• Nuvalyti visus darbo įrankius nuo žemių. Čia svarbus momentas, aš to nedariau ir matau, kad tai nepadeda jiems ilgai man tarnauti.

 

Tikriausiai, čia visko per vieną savaitgalį nepavyks nudirbti. Manau, reikės mažiausiai trijų dienų. Be to, dar bevaikštant po savo valdas ką nors sugalvosiu. Juk dar norisi iš rudens kokių vaismedžių pasisodinti. Svajoju apie šermukšnius, noriu dar mažiausiai 4 slyvų medžius, kriaušių šiek tiek bijau, nes šią vasarą buvo užpuolęs, berods, maras.

Kai jau šiaurys negailestingai pūs į veidą, o rankos bus raudonos nuo šalčio, beliks užrakinti sandėliukus, pašiūres, šiltnamius ir ištiesus kojas prie pečiaus ar teliko svajoti apie kitų metų sodininkavimo džiaugsmus 🙂 Žinoma, bus padarytos išvados „šito tai jau daugiau niekada nesodinsiu“, žiūrėsiu gėlyno nuotraukas ir svajosiu, kokių dar gėlių norėčiau pasisodinti. gal net kursiu ambicingus planus, kur pernešiu lysves, kaip didinsiu daržą ar gal įsirengsim naują šiltnamį… Bet čia vėliau, o dabar dar laukiau daug smagių darbų 🙂