Apie neskubėjimo džiaugsmą

Daiginami lietuviški pomidorai

Norėjau iš pradžių šį tekstą pavadinti „Ir kur visus taip velnias neša?“. Čia man tokia mintis atsirado savaitę stebint pokalbius feisbuko daržininkų grupėse. Pomidorų daigus aukščiausius demonstruoja, deda savo šiltnamių nuotraukas, kur jau želia salotos ir ridikėliai, klausdami, ką čia reiks šiąnakt daryti, juk bus minusas.

Buvo keli žmonės, kurie rodė, kaip jie ten tuos šiltnamius į juodas plėveles vynioja, kažkuo iš vidaus šildo. Komentatoriai kiti žvengia iš tų degiojančių žvakes šiltnamiuose. Čia toks būdas padidinti temperatūrą šiltnamyje: pridegioji žvakių ir gal šiluma laikysis per naktį. Na bet čia gaisrininkų naktinis košmaras, taigi lauke, naktį, be priežiūros paliktos žvakės! Nejaugi kažkas jas visą naktį stebi? Koks pasiaukojimas tada dėl salotų ir ridikėlių!

Paskui jau kiti rašo, kaip ten viskas pas juos nušalo, kiti feisbuke prisiekinėja, kad jau anksčiau kaip trečią gegužės savaitę nieko nesodins nei lauke, nei šiltnamyje…

Pirmas dvi vasaras aš irgi gerai „patręšiau“ lysves visokiomis sėklomis. Iš nežinojimo bėriau viską į lysves jau balandžio vidury, nes gi tada jau sėklas ima parduoti. Bet čia logika tokia: Kalėdų nuotaiką prekybos centrai „įjungia“ gruodžio pirmą, bet šventės vis tiek ateina tik po 25-30 dienų. Todėl kai prekybos centrai „įjungia“ sėjimo temą, nereikia bėgti ir berti sėklų į žemę.

Galų gale, vis nesuprantu, o kam ta skuba tokia? Tokios „lomkės“ dėl šviežių ridikėlių, kad visą naktį esi pasiryžęs sėdėti su žvakėmis rankose šiltnamyje? Juk tiek sėklų išberiama beprasmiškai į žemę (na gal kažkiek paukščiai sulesa, kai jūs į miestą išvažiuojate), tiek augalų nušąla per tas gegužės šalnas, kai žydi medžiai. Juk visur rašo – žydės medžiai, bus šalnos – čia gamtos dėsnis. Na tai ir palauk, praeis šalnos ir sėk tada. Sakyčiau, kad tam skubėjimui įtaką daro tas miestietiškas skubėjimas. Skubėti turime kiekvieną darbo dieną, paskui ir savaitgaliais taip pat skubame viską sėti, berti, laistyti.

Gėlių sėklas išbėriau daiginti anksčiau, nes joms reikia daugiau laiko. Šį arba dar kitą savaitgalį, žodžiu, po gegužės 15 dienos gėles sodinsiu į lauką. Iki to laiko dar reikės kokią savaitę panešioti juos į lauką dienos metu, o nakčiai į namus – čia vadinama augalo grūdinimu. Taip reikia elgtis ir su daržovių daigais, ypač tais, kurie augs lauke. Šilnamio pomidorų pernai negrūdinau, o kam? Vardan bendros augalo sveikatos? Ai gal kitą kartą.

Pirma lauko lysvė: svogūnai, krapai, ropės – šitos kultūros auga žemėje, todėl nenušala

Turiu prisipažinti – pasidaviau ir aš skubėjimo manijai, pasodinau šešis agurkų daigus į šiltnamį, po šiaudais. Aišku, nušalo. Gera pamoka ir priminimas – atraskime daržininkystėje neskubėjimo džiaugsmą ir nedarykime varžymosi rungtynių, kas greičiau ką užaugins.

Latest posts by Daiva (see all)

2 komentarai apie “Apie neskubėjimo džiaugsmą”

Parašykite komentarą