Kosmetologo patarimai daržininkėms, kaip pasirūpinti oda

Džiaugiuosi, kad man teko susipažinti su puikiu kosmetologu, masažo specialistu Robertu Kantausku. Kartą su juo pasikalbėjome apie miestiečių veido priežiūrą per atostogas, nes mane jis kaip tik pamatė po vienos paravėjimo sesijos, nugara buvo nusvilusi gabalais.

 

Galiu pasakyti, kad aš jau praėjau tą etapą, kai sėdi sau antrą savaitę sodyboje, panagės ištisai juodos, veidas praranda sveiką išvaizdą, o tau į tai nusispjauti. Ir tik kai grįšti į miestą supranti, kad ta kaimo idilė „o man dzin ką apie mano išvaizdą galvoja kiti“ baigiasi vos tik atsirandi mieste.

Mieste išvaizdai keliami kiti reikalavimai nei gyvenant kaime. Tad kviečiu įlindus į lysvę nepamiršti, kad reikės gyventi ir mieste. Štai ką Robertas man patarė:

 

Veido valymas, drėkinimas

Pasiskundžiau Robertui, kad po darbų lauke valantis veidą miceliniu vandeniu servetėlės būna neįtikėtinai juodos. Vadinasi, veido oda smarkiai susipurvina dirbant lauke?„Vasarą, ypač jeigu būna karštesnė diena, veidas patiria nemažai išbandymų: prakaitas, saulės spinduliai, žemės dulkės. Žinoma, jis užsiteršia, tačiau nesiūlau rinktis labai stiprių valymo priemonių. Ryte nusivalykite veidą pieneliu ar miceliniu vandeniu, paskui nusiprauskite jį vandeniu ir prausikliu, pasitepkite kremu su SPF apsauga. Dienos metu galite nusiprausti vandeniu ir nusausinti veidą popieriniu rankšluosčiu. Galite pasipurkšti drėkinančiu vandeniu. O vakare nusivalykite vėl pieneliu, miceliniu vandeniu, galite naudoti gilesnio valymo prausiklį. Jeigu buvote ilgiau saulėje, praverstų koks drėkinantis serumas ar kaukė“, – patarė Robertas.

Jis labiausiai pabrėžė gero valymo svarbą. Reiškia jokiu būdu negalima eiti miegoti nenusivalius veido, nes užsikimš poros ir jau po kelių dienų galite sulaukti inkštirų ir spuogų.

 

Rankų priežiūra

Kiekviena žino, kad užtenka kokį pusvalandį paravėti be pirštinių ir paskui galima dvi dienas mirkyti rankas vandenyje, kol panagės nustoja būti juodos. Robertas patarė pabandyti išsiplovus rankas patepti jas citrinos sultimis, gerai išvalo visus purvus, o ir puiki pigmentinių dėmių „valymo“ priemonė.

Ilgai mirkius valdenyje rankos pasidaro labai sausos. Kodėl vakare jų nepalepinus kokia kefyro kauke? Be to, auginate gi visokių vaistažolių, pasidarykite kokią žolių vonelę su, pavyzdžiui, kokosų aliejumi. Jeigu vaistažolių neauginate, tai tikrai pačios auga dilgėlės, pienės, dirviniai asiūkliai – viskas tinka daryti nuovirus, maišyti juos su aliejais ir tepti ant rankų.

Jeigu lysvėje jumyse dar nemirė miestietė, tuomet griebkite kokį rankų kremą – kaukę ir tepkitės storesniu sluoksniu. Man dideliu atradimu buvo kremai su natrio laktatu – suminkština rankų odą ir atrodo, kad net ją apgydo. Čia buvo išbandyta po keturių valandų tarplysvių ravėjimo be pirštinių.

 

Ir dar keli kiti patarimai:

• Nors atrodo, kad lysvėje esi „veidu į apačią“, tačiau saulės spinduliai jį visgi pasiekia. Vadinasi, kaip ir mieste einant į lauką teptis veidą kremu su SPF apsauga.
• Užsimaukšlinkite skrybėlę plačiais kraštais.
• Rankas geriausiai saugo daržo pirštinės, nors kartais gal ir nelabai patogu ravėti.
• Vieną dieną per savaitę reikėtų skirti gilesniam veido odos puoselėjimui: nusišveisti šveitikliu, užsitepti ar užsidėti drėkinančią kaukę, po agurko griežinėlį ar arbatos maišelį ant akių. Tada kremas ant veido ir paakių.

 

Žodžiu, mielos lysvių gyventojos, nepamirškite, kad egzistuoja gyvenimas ir už lysvių. Kažkada teks grįžti į miestą. O ten po „dzin“ filosofija persmelkto gyvenimo lysvėje tampa akivaizdu, kad veido odai reikia didesnės priežiūros: reikės šveisti, valyti, paskui drėkinti, drėkinti ir drėkinti. Nes kol rūpinotės lysvėmis, apie veidą negalvojote. Labai raginu puoselėjant agurkus ir burokus, nepamiršti savęs.